Kontaktai Svetainės žemėlapis
Naujienos|Organizacija|Konsultacijos|Pacientų klausimai|Straipsniai|Mokomoji medžiaga|Kontaktai
Enterinio maitinimo centras
Publikacijos
 ◊ Enterinio zondinio maitinimo priemonių priežiūros taisyklės, komplikacijų šalinimo būdai
 ◊ Mitybos nepakankamumas ligoniu tarpe
 ◊ Enterinis maitinimas
 ◊ Enterinio Maitinimo (EM) mišiniai
 ◊ Enterinio maitinimo produktai
 ◊ Mitybos korekcija sergant vežiu
 ◊ Parenterinis maitinimas
 ◊ Parenterinio maitinimo produktai
....................................................................



Draugija „ Enterinio maitinimo centras“ vienija žmones, kuriems dirbtinis maitinimas neišvengiama kasdienybė, jų artimuosius ir slaugytojus, kuriems dirbtinis maitinimas kasdieninė pareiga, medicinos darbuotojus, kuriems dirbtinis maitinimas kasdieninis darbas, taip pat visus žmones neabejingus šiai problemai.

Pagrindinis organizacijos tikslas, kad visi, kuriems reikalingas dirbtinis maitinimas gautų nemokamą kvalifikuotą pagalbą, nes gyventi nebadaujant yra visų mūsų teisė.

Plačiau apie organizaciją

Mitybos nepakankamumas ligonių tarpe

Ligonių mitybos nepakankamumo problema nėra nauja, ir jau keletą dešimtmečių pateikiami duomenys, verčiantys detaliai išanalizuoti šią problemą:

• Daugiau nei 50 % ligonių nustatomi mitybos sutrikimai;
• Mitybos sutrikimai nustatomi 59% terapinių ir 48% chirurginių ligonių (n=771).

Mitybos nepakankamumas dažniausiai nustatomas šioms rizikos grupėms priklausantiems ligoniams:
• Kvėpavimo sistemos ligomis sergantys – 45%;
• Uždegiminėmis žarnų ligomis sergantys – 80%;
• Onkologinėmis ligomis sergantys – 85%;
• Chirurginiai ligoniai – 27%;
• Vyresnio amžiaus ligoniai – 50%.

Vyresnio amžiaus žmonėms mitybos nepakankamumas taip pat diagnozuojamas gan dažnai, yra išskirtos šios rizikos grupes:
• Vieniši asmenys;
• Asmenys su bloga dantų būkle;
• Asmenys kenčiantys nuo depresijos;
• Aptemusio proto/suvaikėję asmenys;
• Kenčiantys nuo fizinės negalios ir sumažėjusio aktyvumo;
• Asmenys, kuriems per trumpą laiką sumažėjo kūno masė ( >5 % per 1 mėnesį ar >10% per 6 mėnesius);
• Socialiai remtini asmenys.

Mitybos nepakankamumo priežastys

Dažniausiai išskiriamos priežastys:
• Anoreksija;
• Skausmas susijęs su liga;
• Gydymas (vaistai daugeliu atveju slopina apetitą);
• Psichologinis stresas susijęs su liga;
• Senas amžius.

Mechaninės priežastys:
• Rijimo sutrikimai dėl nervų ligų;
• Negalėjimas pavalgyti dėl silpnumo, letarginių būklių;
• Burnos ertmės susirgimai ( pvz. dantų ligos );
• Įvairios gastrointestinalinės obstrukcijos.

Metabolinės priežastys:
• Padidinti poreikiai dėl įvairių patologinių būklių;
• Kacheksija dėl Ca, AIDS, širdies ir kvėpavimo sist. ligų;
• Malabsorbcija.

Įsisavinimo sutrikimai dėl:
• Kepenų, inkstų ligų, diabeto, alkoholizmo, kasos funkcijo sutrikimo;
• Specifinė malabsorbcija - trumpos žarnos sindromas;
• Medikamentai - chemioterapiniai vaistai, tetraciklino gr. antibiotikai;
• Hospitalizacija - Badavimas ruošiant tyrimams ar procedūroms;
• Ligoninės dietos - Nevisada patenkina poreikius ar ligonio norus;
• Socialinės-Ekonominės- Seno amžiaus žmonės, gyvenantys vieni, nesugeba pilnaverčiai maitintis;
• Skurdas.

Mitybos nepakankamumo požymiai

Vien tik žinoti priežastis, kurios sukelia mitybos nepakankamumą neužtenka, būtina tiksliai žinoti ir sugebėti nustatyti pasireikšiančius požymius. Tai gana sudėtinga, nes aiškios simptomatikos šiais atvejais nėra, tenka remtis įvairiomis nustatymo metodikomis.

Ligonio mityba įvertinama remiantis:
• anamneze;
• ligonio būkle;
• planuojamomis gydymo procedūromis;
• antropometriniais požymiais;
• laboratoriniais požymiais;

Pagal anamnestinius duomenys

Tai faktiniai duomenys, kurie tiesiogiai atspindi esamos mitybos rezultatus, ar aiškias padidinto mitybos poreikio priežastis.

• Didesnis nei 5% kūno masės sumažėjimas per 1 mėnesį;
• Didesnis nei 10% kūno masės sumažėjimas per 6 mėnesius; (svarbu nustatyti, ar nėra skysčių balanso sutrikimo);
• Mažesnis maisto suvartojimas ilgiau nei 5 dienas;
• Padidinti poreikiai: infekciniai procesai, buvusios chirurginės intervencijos, traumos;
• Padidintas netekimas: viduriavimas, vėmimas, išskyrimas per stomą, išskyrimas per fistulę (es), kraujo netekimas, nu-degimai (žaizdos), uždegiminės žarnos ligos;
• Fiziniai sutrikimai:kramtymo, rijimo ir kt.

Pagal ligonio būklę

Tai tikriausiai paprasčiausias būdas įtarti galimą mitybos nepakankamumą – tereikia žinoti priežastis, kurios absoliučia dauguma atvejų sukelia nepakankamumą dėl mažesnio suvartojamo ar įsisavinamo maisto kiekio:

• Senas amžius;
• Depresija;
• Anoreksija;
• Dažnas vėmimas ir/ar viduriavimas;
• Kramtymo ar rijimo sutrikimai;
• Vėžys;
• Sepsis, daugybinė trauma, peritonitas, fistulės, uždegiminės žarnos ligos.

Pagal planuojamas intervencijas
• Operacijos (didelės, vidutinės apim-ties);
• Buvimas ligoninėje ilgiau kaip 2 savaites;
• Citotoksinių vaistų vartojimas;
• Spindulinė terapija ir kt.

Pagal laboratorinių tyrimų duomenis

Šiuo metu specifinių laboratorinių tyrimų mitybos nepakankamumo nustatymui nėra. Galima remtis tik bendrais tyrimais, kuriu rezultatai leidžia įtarti galimą mitybos nepakankamumą.

Baltymų kiekio kraujyje tyrimai

Albuminas (sk.p.18), bei trumpesnio skilimo pusperiodžio baltymai, kaip prealbuminas (sk.p. 2d), transferinas (sk.p. 7d) greičiau atspindi ligos sunkumą, (labai priklauso nuo infūzinės terapijos aspektų), bet ne mitybos nepakankamumo laipsnį.
Ligos(streso metu) atsirandantis albumino, pre-albumino, transferino padidėjimas, mitybos korekcijos pasekoje, rodo teigiamą ligos eigą.

Kreatinino indeksas

Kreatinino indeksas priklauso ne tik nuo raumenų masės, bet ir nuo inkstų funkcijos.

• Sumažėjus 5-15% -galima įtarti I° mitybos nepakankamumą;
• 15-30% - II°
• >30% - III° mitybos nepakankamumą.

Kūno masės matavimas

Kūno masės matavimas yra populiariausias tyrimas, jis netiesiogiai atspindi baltymų ir riebalų atsargas.
Reikia atkreipti dėmesį, kad greitas kūno masės kitimas gali būti susijęs su skysčių susilaikymu, bet ne su būklės gerėjimu. Didesnio kaip 500g didėjimo turėtų nebūti.

KMI = kūno masė (kg)/ ūgio(m)²

• < 30 kg/m² nutukimas
• 20-25 kg/m² norma
• 18-20 kg/m² galimas mitybos nepakankamumas
• < 18 kg/m² - mitybos nepakankamumas.

Svarbiausia yra stebėti ne tiek absoliučius dydžius, kiek jų kitimą:
• Asmenys, netekę 10% kūno masės per metus laiko yra mažiau išsekę, nei netekę 10% per mėnesį.
• Pagal Detsky 5 % kūno masės netekimas yra nedidelis, 5-10% yra vidutinio laipsnio ir >10% yra pavojingas.

Mitybos būklė vertinama

Mitybos būklė vertinama:
• Identifikavus rizikos faktorius;
• apskaičiavus suvartojamo maisto kiekį;
• nustačius mitybos įpročius;
• paciento fizinę būklę;
• ligos simptomus;
• atlikus objektyvius tyrimus.

Optimali mitybos būklė
• nėra kūno masės pokyčių;
• suvartojamo maisto kiekis yra adekvatus;
• maitinimasis ligos simptomams įtakos neturi;
• paciento funkcinė būklė gera.

Nežymus mitybos sutrikimas nepakankamumas (I-II°)
• 5% sumažėjo kūno masė per vieną mėnesį, (ar 10% per 6 mėnesius) ar kūno masė mažėja toliau;
• ribotai sumažėjo suvartojamo maisto kiekis;
• maitinimasis turi įtakos simptomams;
• paciento funkcinė būklė susilpnėjusi;
• matyti poodinio riebalinio audinio ir raumenų masės nežymus ar vidutinis nykimas, raumenų tonuso susilpnėjimas;

Didelis mitybos nepakankamumo laipsnis (III°)
• daugiau nei 5%, sumažėjusi kūno masė per mėnesį laiko, (ar daugiau kaip 10% per 6 mėnesius), be stabilizacijos ar kūno masės padidėjimo;
• suvartojamo maisto kiekis yra labai mažas;
• maitinimasis turi labai didelės įtakos simptomų atsiradimui;
• labai susilpnėjusi paciento funkcinė būklė;
• matomi mitybos nepakankamumo požymiai, poodinis audinys sunykęs, galimos edemos.

Mitybos nepankamumo pasekmės

Pagrindinės pasėkmės:
• Pablogėja paciento klinikinė būklė;
• Keičiasi įpročiai, atsiranda apatija, depresija;
• Nykstant raumenims silpnėja jų jėga:
- silpnėja funkcija
- silpnėja gilus kvėpavimas(pneumonijos rizika)
silpnėja širdies susitraukimai( įgyto širdies nepakankamumo rizika)
- Silpnėja imuninė sistema(didėja infekcijos ar sepsio rizika), mažėja atsparumas infekcijai • Mažėja gydymo poveikis.

Taip pat atsiranda ir šios pasekmės:
• blogai gyja žaizdos;
• dėl žarnų gaurelių atrofijos sumažėja nutrientų absorbcija;
• sumažėja fermentų sitezė;
• keičiasi žarnos flora (greičiau dauginasi patogeninės bakterijos);
• didėja bakterijų ir toksinų translokacijos galimybė;
• didesnė pooperacinių komplikacių ir mirties rizika;
• ilgėja slaugymo laikas, didėja gydymo išlaidos;

Energijos ir baltymo poreikiai

Ilgą laiką buvo manoma, kad pagrindinė mitybos nepakankamumo priežastis yra padidintas energijos poreikis ir katabolizmas streso metu.
Šiuo metu žinoma, kad pagrindinė medžiagų apykaita padidėja sergant: AIDS, kasos uždegimu, kasos navikais, traumų metu.
Tuo tarpu atliekant tyrimus su ventiliuojamais ligoniais, buvo nustatyta – pagrindinė medžiagų apykaita iš esmės nėra didesnė nei sveikų;

Pats paprasčiausias būdas apskaičiuoti pagrindinę medžiagų apykaitą yra formulė : 1kcal/kg/val.
• Moterims šis skaičius sumažinamas 5-10%.
• Esant stresui, gautas skaičius dauginamas iš atitinkamo koeficiento, pvz - 1 °C pakilusi temperatūra padidina paros energijos (kalorijų) ir baltymų poreikį 10%.

    2007© Enterinio maitinimo centras - pelno nesiekianti draugija. Visos teisės saugomos.